Kai kurie faktai apie COVID-19 ir gyvūnus augintinius
- Užkrato pavojus gyvūnams augintiniams.
Virusu SARS-CoV-2 gali užsikrėsti tiek šunys, tiek ir katės, tačiau pastarosioms rizika didesnė.
Honkonge užfiksuoti 2 atvejai, kuomet šunims buvo teigiama PGR COVID-19 atžvilgiu. Šie gyvūnai gyveno su sergančiais šeimininkais. Taip pat buvo užfiksuota po vieną teigiamą kačių atvejį Belgijoje ir Honkonge.
- Klinikinis ligos pasireiškimas.
Panašu, jog SARS-CoV-2 šunims nesukelia kliniškai išreikštos ligos, bet gali tai būti katėms..
Honkonge tirtiems šunims COVID-19 pasireiškė be klinikinių simptomų. Tuo tarpu Belgijoje katė aiškiai sirgo – vėmė, viduriavo, buvo kvėpavimo nepakankamumas.
- SARS-CoV-2 infekcija kitoms gyvūnų rūšims.
Eksperimentiškai nustatyta, kad SARS-CoV-2 gali užkrėsti kitas rūšis, įskaitant makaka Rhesus beždžiones. Nesenai atlikta studija Kinijoje parodė, kad virusas persiduoda šunims (tačiau labai silpnai replikuojasi), tačiau neužkrečia kiaulių, vištų ir ančių; užkrečia ir gerai replikuojasi kačių ir šeškų tarpe; katės gali virusą perduoti kitoms katėms. Tačiau tai yra eksperimentiniai duomenys.
JAV kompetetingų institucijų žiniomis, kol kas nėra duomenų, kad naminis ar bet koks kitas gyvūnas būtų žmogaus SARS-CoV-2 infekcijos šaltiniu. Nors šunims ir katėms buvo teigiami PGR ir/ar serologiniai testai, nėra duomenų, kad šunims išsivystė klinikiniai ligos simptomai, katėms jie buvo gana riboti. Egzistuoja tam tikra rizika, jog gyvūnas augintinis gali būti SARS-CoV-2 užkrato šaltinis, ypač jei jis gyvena su žmogumi sergančiu COVID-19.
Nors gyvūnų oda ir kailis gali būti kai kurių žmogui pavojingų bakterinių ar parazitinių ligų šaltiniu, kol kas nėra duomenų apie žmogaus užsikrėtimą COVID-19 nuo gyvūno. Taip pat nėra įrodymų, kad įvairūs gyvūnų priežiūros daiktai, kaip antkaklis pavadėlis, dubenėliai ir pan. būtų SARS-CoV-2 infekcijos šaltiniu. Be abejo, laikui bėgant ši informacija gali keistis…
PREVENCINĖS PRIEMONĖS
- Jei gyvūno šeimininkas serga COVID-19, jis turėtų izoliuotis nuo gyvūno lygiai taip pat, kaip ir nuo kitų šeimos narių. Jei įmanoma, gyvūnu turėtų rūpintis kitas asmuo.
- Jei vis dėlto sergantis šeimininkas rūpinasi gyvūnu, jis privalo dėvėti veido kaukę, plauti rankas prieš ir po kontakto su augintiniu; vengti glostymo, neleisti gyvūnui laižyti rūbų, rankų ir pan. Gyvūnas kiek įmanoma turėtų būti laikomas izoliuotas patalpoje.
- Šeimininkai, kuriems nėra ligos simptomų, turėtų laikyti griežtos higienos prieš ir po gyvūno maitinimo. Vandens ir maisto indus, gyvūno žaislus ir guolius reiktų nuolatos valyti ir dezinfekuoti.
- Visus koronavirusus sėkmingai nužudo įvairios dezinfekcinės priemonės, taip pat ir plovimas vandeniu su muilu, todėl gyvūno, kurio šeimininkas serga, maudymas gali sumažinti užsikrėtimo riziką. Tačiau kol kas nėra mokslinių duomenų, kurie patvirtintų šį teiginį.
Paruošta pagal:
- Radford G. Davis, DVM, MPH, DACVPM, Ajovos Universitetas, JAV
- Jarod Hanson, DVM, PhD, DACVPM, Merilendo Universiteto Medicinos mokykla, JAV