Kalės lytinis ciklas. Kalės lytinis ciklas trunka apie 5 mėn ir susideda iš priešrujo, tikrosios rujos, porujo ir ramybės periodo.
Priešrujis prasideda kraujingų išskyrų iš makšties pasirodymu, vulvos paburkimu ir baigiasi tada, kai kalė leidžiasi šuniui kergti. Vidutiniškai jis trunka 9 dienas, bet gali svyruoti nuo 6 iki 11. Priešrujo metu patinai domisi kale, uosto ją ir bando kergti, tačiau ši nesileidžia. Vulva būna išburkusi, sustorėjusi, o tai kliudo patinui kergti.
Tikroji ruja – prasideda, kai kalė prisileidžia patiną, ir baigiasi, kai ji nustoja tai daryti. Trunka vidutiniškai 5-9 dienas, bet galimi svyravimai 2 – 20 dienų. Tikrosios rujos metu įvyksta ovuliacija ir kalė gali būti apvaisinta. Perėjus į tikrosios rujos fazę labai pasikeičia kalės elgsena – ji prisileidžia patiną, leidžiasi kergti, sukdama uodegą į šoną. Paspaudus kryžiaus srityje, pastebime, kaip kalė stengiasi išlaikyti svorį tiesdama užpakalines galūnes ir nesitraukia į šoną. Vulva suminkštėja, ištakos iš lyt. takų tampa šviesesnės. Šie klinikiniai pokyčiai yra laikomi tikrosios rujos identifikavimo kriterijais.
Porujis apibūdinamas kaip progesterono dominantės fazė, t.y. jis prasideda pasibaigus tikrajai rujai ir baigiasi, kai progesterono konc. nukrenta iki bazinės (<1,0 ng/ml). Ši fazė vidutiniškai trunka 56-58 dienas nėščioms ir 60-100 dienų nenėščioms kalėms. Kliniškai porujis pasireiškia tuo, kad kalė staiga nustoja prisileisti patinus, o šie, savo ruožtu nustoja domėtis patele. Vulva sumažėja, ji nėra edemiška. Iš esmės nėra jokio klinikinio skirtumo tarp porujo fazėje ir anestruso fazėje esančios kalės.
Anestrus. Tai periodas, kurio metu vyksta gimdos atsistatymo procesai. Nėščioms kalėms jo pradžia yra laikomas gimdymas, nenėščioms – porujo (liuteininės) fazės pabaiga. Baigiasi anestrusas nauju priešruju. Kaip ir kitos lyt.ciklo fazės, anestrusas labai varijuoja savo trukme. Tai priklauso nuo veislės, amžiaus, metų laiko, aplinkos, bendros organizmo būklės ir vidutiniškai trunka 4,5 mėn. Kliniškai nėra jokio skirumo tarp anestrinės ir ovarioektomuotos kalės. Kiaušidėse epizodiškai subręsta vienas kitas folikulas, tačiau jis regresuoja neovuliavęs ir jo išskiriamas estrogenų kiekis yra nepakankamas, kad iššauktų kokius nors klinikinius simptomus.
Nėra išaiškinta kokie faktoriai inicijuoja naujo priešrujo ir lyt.ciklo pradžią. Panašu, kad tai yra kompleksinės sąveikos tarp aplinkos, bendros organizmo būklės, kiaušidžių, gimdos statuso ir gyvūno amžiaus, rezultatas.
Katės lytinis ciklas gerokai skiriasi nuo kalės. Visų pirma tuo, kad katės ovuliacija yra refleksinė (reikalingas lytinis aktas ovuliacijai sukelti), o kalės – spontaninė. Be to, katė yra sezoniškai poliestrinis gyvūnas, t.y. ji periodiškai rujoja per visą veisimosi sezoną, kol šis ciklas nenutrūksta dėl nėštumo, pseudonėštumo ar ligos. Šviesaus paros meto laikas turi didžiausią įtaką lyt.ciklo pradžiai ir trukmei. Šiaurinėse klimato juostose kačių lyt.aktyvumas paprastai prasideda sausio-vasario mėn. ir baigiasi rugsėjo-spalio mėn. Dirbtinis apšvietimas gali keisti normalią kiaušidžių veiklą. Katės, kurios mažiausiai 10 h per parą buvo laikomos apšviestoje patalpoje, rujojo ištisus metus.
Katės lytinį ciklą sudaro priešrujis, tikroji ruja, porujis ir ramybės fazė. Tačiau dėl sezoniško poliestrinio ciklo ir refleksinės ovuliacijos įsiterpia dar viena – tarprujinė (interestrinė) fazė.
Priešrujis apibrėžiamas taip pat kaip ir kalių, tačiau kliniškai jis nėra taip ryškiai išreikštas. Kačių vulva nereaguoja į estrogenų poveikį ir nebūna edemiška, todėl dažniausiai pastebimi jau tikrosios rujos simptomai. Priešrujyje katė trinasi į daiktus, nuolat murkia, tačiau neprisileidžia katino. Ši fazė trunka tik 0,5-2 dienas ir dažniausiai lieka nepastebėta.
Tikroji ruja ir folikulinė fazė. Tikrąją rują diferencijuoti galima tik iš katės elgesio, t.y. ji leidžiasi katinui kergti. Tuo tarpu folikulinė fazė nustatoma hormonų tyrimo būdu, nustačius estradiolio koncentraciją. Vidutinė folikulinės fazės trukmė yra apie 7,5 dienos (3-16 d.). Lytinis aktas neturi įtakos tikrosios rujos bei folikulinės fazės trukmei.
Tarprujis (interestrus). Kadangi katės yra poliestriniai gyvūnai, jiems būdinga trumpa ramybės fazė tarp dviejų folikulinių bangų, apibrėžiama kaip tarprujis. Šio periodo metu estrogenų konc. nukrenta ir tokia išlieka vidutiniškai 8 dienas (2-19 d.). Tarprujo laikotarpiu katės elgsena vėl tamps normali, ji neprisileidžia patino, o šie net nesidomi ja.
Porujis – tai progesterono dominantės fazė. Kadangi katės ovuliacija yra refleksinė, tam yra būtinas lytinis aktas ar kitas panašaus pobūdžio makšties dirginimas (pvz. makšties tepinėlio paėmimas citologiniam tyrimui). Praėjus 24-48 h po ovuliacijos kiaušidėse jau būna susiformavę geltonkūniai, produkuojantys progesteroną. Vidutiniškai nenėščios katės geltonkūniai funkcionuoja 35-37 dienas.
Anoestrus – tai ramybės periodas. Paprastai jis prasideda spalio mėn. ir baigiasi gruodžio pabaigoje. Anestruso metu katės hormoninis statusas panašus į prailgėjusį tarprujo periodą. Šią lyt.ciklo fazę galima dirbtinai sutrumpinti laikant katę šviesioje patalpoje daugiau kaip 10 h per parą.
Gyvūnų savininkai dažnai kreipiasi į vet.gydytoją, prašydami patarimo kaip nuslopinti jų augintinio lyt.refleksus. Jei žmogus neplanuoja naudoti savo kalės ar katės reprodukciniam darbui, vienintelis racionalus sprendimas yra chirurginė kastracija (ovarioektomija arba ovariohisterektomija).
Tuo atveju, jei savininkas nėra garantuotas, kad ateityje nenorės savo augintinio palikuonių, galima rekomenduoti „medikamentinę kastraciją“, kuri yra gana brangi, arba hormoninius preparatus rujos slopinimui.
Dr. Saulius A. Laurusevičius (veterinarijos gydytojas).
