Bruceliozė

Bruceliozė – grėsmė reprodukcijai

Bet kurioje mūsų veiklos srityje egzistuoja keletas žodžių, kurie skamba bauginančiai. O šunų reprodukcijoje? Ko gero – bruceliozė…

Šiuolaikinė visuomenė vis daugiau keliauja, taigi daugiau migruoja ir gyvūnai augintiniai. Vis dažniau šunų įsigyjama iš kitų kontinentų, ne tik iš Europos, kur šunų bruceliozė prieš 10 metų buvo apskritai retenybė. Keleto meto senumo duomenys rodo, jog 1-10% Šiaurės Amerikos veislynų yra užkrėsti.Seniau liga būdavo dažniau diagnozuojama pietinėje kontinento dalyje.Po uragano Katrina, kuomet nemažai šunų iš pietinių valstijų buvo pervežti į šiaurę, kartu buvo pervežti ir infekcijos šaltiniai, todėl dabar ligos atvejai konstatuojami ir šiaurinėse valstijose bei Kanadoje. Vis dažniau bruzeliozė diagnozuojama ir Europoje…

Čia rasite keletą svarbiausių momentų, kuriuos reiktų žinoti, norint užkirsti kelią ligos plitimui.

1) Šunų bruceliozė nėra perduodama vien tik lytiniu keliu.

Žinoma, Brucella canis randama užkrėstų individų spermoje ir išskyrose iš lytinių takų. Tačiau ją galima rasti ir seilėse, šlapime, išmatose ir pan. Būna ir transplacentinė kontaminacija, kuomet infekuota kalė atveda jau užkrėstus šuniukus.

2) Brucela canis nėra labai atspari aplinkos poveikiui.

Paprastai užsikrėtimas įvyksta tiesioginio kontakto būdu. Tačiau tam tikrais atvejais (pvz. veislyno sąlygomis), bakterijos gali išgyventi net iki 2 mėnesių (pvz. išmatose, kraike ir pan.). Todėl labai svarbu tinkamai dezinfekuoti paviršius ir nuolat palaikyti švarą.

3) Bruceliozės atveju veislinėms kalėms pasireiškia abortai (paprastai po 45 nėštumo dienos) ir naujagimių mirtingumas.

Bet kokie klinikiniai simptomai, susiję su lytiniais organais gali būti bruceliozės požymiu. Pvz. kalėms – išskyros iš lytinių takų, lėtinis vaginitas, nevaisingumas; patinams – bloga spermos kokybė, dažni mašnelės, sėklidžių, varpos ir apyvarpės uždegimai. Tokius individus būtina kuo greičiau atskirti nuo kitų iki jūsų veterinaras atmes bruceliozės diagnozę.

4) Be jokios abejonės, jūs privalote įtariamą gyvūną kuo greičiau ištirti.

Tačiau labai svarbu įsitikinti, jog liga neišplito jūsų veislyne, todėl reikia ištirti ir visus kitus gyvūnus. Kraujo mėginių testai bruceliozės atžvilgiu yra gana tikslūs, todėl visi naujai į veislyną patenkantys gyvūnai turėtų būti ištirti. Paprastai antikūnų gamyba organizme trunka apie 3-4 savaites, todėl neigiamai diagnozei patvirtinti po mėnesio būtina atlikti antrą testą.

5) Veisiamus šunis bruceliozės atžvilgiu reiktų tirti bent kartą ar du per metus.

Dirbtinis apsėklinimas sumažina užsikrėtimo lytiniu keliu riziką, bet jis apsaugo tik patiną, kadangi su užkrėsta sperma kalę galima apkrėsti. Be to reikia atsiminti, kad liga persiduoda tiesioginio kontakto būdu – jei šuo laižo kalės genitalijas spermos paėmimo metu, jis gali užsikrėsti. Taigi jei kergimui ruošaitės naudoti nežinomą šunį, ar jūsų šuo kergs nežinomą kalę, visuomet vertėtų paprašyti bruceliozės testo, daryto prieš 3-5 savaites, rezultato. Tas pat galioja ir ruošantis sėklinti atvėsinta sperma.

6) Jei testas teigiamas, pirmiausiai – nepanikuoti.

Klaidingai teigiamas rezultatas nėra retas atvejis, nes kitos nepatogeninės bakterijos (Bordetellla sp, Moraxella sp, ir pan.) gali duoti kryžminę reakciją. Tokiu atveju, po mėnesio rekomenduotina atlikti pakartotinį tyrimą.

7) Ar galima išgydyti bruceliozę?

Deja – ne: bakterijos metų metus gali išgyventi limfiniuose mazguose. Užkrėstus individus būtina kastruoti/sterilizuoti. Jiems gali būti paskirtas specifinis gydymas antibiotikais visam likusiam gyvenimui.

8) Brucella canis yra zoonozė, t.y pavojinga ir žmonėms ir gyvūnams ir nors jos zoonotinis pavojus nėra išskirtinai didelis, tačiau veisėjai yra rizikos zonoje!

Nekontaktuokite su galimai užkrėsta medžiaga (kaip pvz.abortuoti vaisiai, placentos, negyvi šuniukai) be apsauginių pirštinių. Nuolat kruopščiai plaukite rankas po kontakto su gyvūnais.