Šunų herpes virusas

KAS TAI YRA?

Šunų herpes virusas (CHV-1) pažeidžia tik šunis. Suaugusiems šunims ir vyresniems nei 3-4 savaičių šuniukams šis virusas sukelia lengvą kvėpavimo takų katarą, kuris paprastai praeina savaime. Persirgę šunys, kaip ir žmonės, tampa viruso nešiotojais visam gyvenimui. Tai gali tapti didele problema tokių šunų naujagimiams šuniukams.

Šunų herpes virusas yra labai paplitęs visame pasaulyje. Įvairių šaltinių duomenimis beveik 80% šunų yra užsikrėtę šiuo virusu (tai nenuostabu, nes apie 70% žmonių taip pat yra užsikrėtę herpes virusu, tik kitos rūšies). Kuo daugiau šunų yra laikomi vienoje vietoje, arba turi galimybę turėti glaudų kontaktą su kitais šunimis, tuo didesnė tikimybė jiems užsikrėsti ir susirgti latentine forma. Teoriškai egzistuoja galimybė sukurti šunų grupes, kurios nėra užkrėstos herpes virusu, tačiau parodiniams, dideliems veislynams išvengti šios ligos praktiškai neįmanoma. Nežiūrint to, laikantis geros veislyno praktikos, idealaus sanitarinio statuso, teisingos mitybos, vengiant dažnų tiesioginių kergimų, šios ligos rizikos galima išvengti arba ją minimaliai sumažinti.

KAIP UŽSIKREČIAMA?

Šunys užsikrečia tiesioginio kontakto keliu – uostydami ir įkvėpdami kitų šunų išskyras iš nosies, snukio, lytinių organų ir pan. Tai gali būti šunys užsikrėtę parodoje ar kitame veislyne, arba šuo-nešiotojas, kuriam liga atsinaujino dėl patirto streso. Dažniausiai tokie individai, pernešantys aktyvų virusą, kliniškai atrodo visiškai sveiki. Šuo reproduktorius gali užkrėsti kalę per spermą, o kalė nešiotoja šunį – per makšties išskyras. Tačiau tai nėra pirmas ir pagrindinis užsikrėtimo kelias. Šunų herpes virusas nėra atsparus aplinkos poveikiui, tiesioginiai saulės spinduliai ir dauguma paprasčiausių dezinfektantų jį greitai nužudo. Taigi pasivaikščiojimas su šuniu tose vietose, kur buvo CHV-1 teigiamų gyvūnų nėra toks pavojingas.

KAIP VIRUSAS PAŽEIDŽIA ŠUNIUKUS?

Dažniausia problema, susijusi su herpes virusu – tai sumažėjęs apsivaisinusių kalių skaičius veislyne ir dažni naujagimių šuniukų kritimai. Jei jūsų kalė užsikrėtė nėštumo pabaigoje ir ji neturi pakankamai antikūnų, visi arba didžioji dalis naujagimių žus pirmosiomis gyvenimo savaitėmis. Taip gali nutikti tiek kalei užsikrėtus pirmąjį kartą, tiek ir įvykus ligos recidyvui dėl streso ar kitokių faktorių. Dažniausiai šuniukai užsikrečia gimdymo metu arba tuoj po jo. Galima ir intrauterininė infekcija, kuomet šuniukai pažeidžiami dar gimdoje. Tokiu atveju gali įvykti abortas arba vaisių rezorbcija. Dažniau tai įvyksta pirmą kartą užsikrėtusioms jaunoms kalėms.

Jaunesniems nei 3-4 savaičių amžiaus šuniukams užsikrėtus herpes virusu liga įgauna daug grėsmingesnę eigą, negu suaugusiems individams. Taip yra dėl to, jog tokio amžiaus šuniukai neturi termoreguliacijos mechanizmo ir jų imuninė sistema nėra pakankamai susiformavusi. Šuniukai gimę iš motinų, turinčių pakankamąi antikūnų, gana lengvai išgyvena pavojingą laikotarpį. Tačiau yra žinoma, jog herpes virusas menkai stimuliuoja imuninę sistemą. Taigi jei kalė turi pakankamą imunitetą, palikuonims jis bus perduotas per krekenis antikūnų ir imuninių ląstelių pavidale. Neatsparūs šuniukai paprastai žūva per pirmąsias 3 gyvenimo savaites.

KOKIE POŽYMIAI RODO, JOG MANO ŠUO GALI BŪTI UŽSIKRĖTĘS HERPES VIRUSU?

Pagrindinis požymis, jog veislyne gali būti herpes infekcija yra nesėkmingas reprodukcinis darbas. Galimi vėlyvi abortai ar vaisių rezorbcija. Būdingiausias užsikrėtimo CHV-1 simptomas suaugusiems šunims – lengvas viršutinių kvėpavimo takų katarinis uždegimas, kurį pastebėti nėra lengva ir kuris paprastai praeina savaime.

Didžiajai daugumai šunų herpes infekcija praeina be jokių simptomų.

KOKIE POŽYMIAI RODO, JOG ŠUNIUKAI GALI BŪTI UŽSIKRĖTĘ HERPES VIRUSU?

Šuniukai gali užsikrėsti tiek paskutiniu nėštumo laikotarpiu, tiek ir tuoj pat po gimimo. Po užsikrėtimo praėjus 3-7 dienoms virusas sukelia destrukcinius pokyčius šuniuko organizme. Užsikrėtę šuniukai būna vangesni, nenori žįsti, nuolat inkščia, panašu, jog jiems kažkas skauda, jie gali vemti, išmatos – gelsvai žalios spalvos. Kadangi maži šuniukai neturi termoreguliacijos ir jie nekarščiuoja, virusas daug lengviau dauginasi ir juos lengvai pažeidžia. Liga greitai progresuoja ir per kelias dienas šuniukai gaišta.

Vyresnių šuniukų organizmo gynybiniai mechanizmai išsivystę geriau, todėl jie išgyvena. Nebūtinai visi lizdo šuniukai turi žūti ir nebūtinai visi jie turi būti užsikrėtę.

KAIP DIAGNOZUOJAMAS HERPES VIRUSAS?

CHV-1 buvimas organizme diagnozuojamas iš kraujyje esančių antikūnų titro. Šį tyrimą galima atlikti užsienio laboratorijose. Herpes virusas silpnai provokuoja imuninę sistemą, todėl aukšti titrai kraujyje išsilaiko trumpą laiką. Gali prireikti dviejų tyrimų, kad išsiaiškinti ar šuo yra viruso platinimo stadijoje. Norint išsiaiškinti ar naujagimiai šuniukai žuvo nuo herpes viruso, lavonėlius reikia siųsti į veterinarinę laboratoriją.

KAIP GYDOMA HERPES VIRUSO INFEKCIJA?

Suaugusiems šunis, užsikrėtusiems CHV-1 paprastai jokio gydymo nereikia ir jie patys lengvai pasveiksta. Virusas nepasišalina iš jų organizmo, o lieka kai kuriuose nerviniuose ganglijuose, laukdamas momento suaktyvėti. Jaunesniems, nei 3 sav. šuniukams galima taikyti simptominį gydymą, tačiau paprastai jis būna neefektyvus. Reikia pažymėti, jog net ir išgiję, tokie šuniukai turi nervų sistemos ir širdies pažeidimų.

KOKIOS GALIMOS PROFILAKTINĖS PRIEMONĖS?

Šunų parodose reiktų vengti tiesioginių kontaktų su kitais šunimis tiek žmonėms, tiek ir jų augintiniams. Žinoma, tai nėra lengva, jeigu apskritai neįmanoma. Todėl pravartu būtų turėti dezinfekcinių servetėlių (sudrėkintų 70% alkoholiniu tirpalu) ir jomis nusivalyti rankas po kontakto su kitais šunimis. Reiktų šunį laikyti už trumpo pavadėlio ir neleisti uostinėti žemės. Šuns letenas taip pat rekomenduotina nušluostyti dezinfekciniu tirpalu. Neleiskite savo šuniui ėsti ar lakti iš kitų šunų indų.
Pagrindinė profilaktinė priemonė, norint apsaugot naujagimius šuniukus – aukšta aplinkos temperatūra. Kadangi virusas aktyvus tik vėsioje aplinkoje, reiktų užtikrinti, kad lizdo temperatūra būtų apie +36° C.

VAKCINACIJA

Kergiamas kales rekomenduojama vakcinuoti Eurican Herpes 205 vakcina du kartus – kergimo metu ir po 6-7 savaičių. Tai daroma ne tam, kad apsaugoti kalę nuo užsikrėtimo virusu, o tam, kad padidinti antikūnų kiekį kalės kraujo serume. Tokiu būdu, naujagimiai šuniukai su krekenimis gautų imunitetą iš savo motinos. Kales vakcinuoti reiktų kiekvieno kergimo metu, nes imuninis atsakas po vakcinacijos būna trumpalaikis.

AR GALIMA KERGTI KALES, KURIOMS BUVO DIAGNOZUOTAS CHV-1?

Taip, galima. Reiktų leisti kalės organizmui pailsėti praleidžiant vieną rują, o sekančioje kergti vėl. Jeigu ir kitas lizdas problemiškas – tokios kalės veisimui nenaudoti.

Paruošė dr. Saulius A. Laurusevičius